“Tik dėl kitų nugyventas gyvenimas yra vertas gyventi”.

Albertas Einšteinas

Gimiau 1962 metais vasario 23 dieną Kelmės rajone, Gedvilų kaime. Mama buvo felčerė, tėvas – priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnas. Po kelių mėnesių visų artimųjų, o ypač močiutės meilės ir rūpesčio, užsiauginau va tokius skruostukus ir buvau panaši į mergaitę, kuri tuoj tuoj  sprogs ☺. Taip sakydavo mano pusbrolis.

Vaikystė ir visas gyvenimas prabėgo beveik gimtinėje, netoli nuo jos nukeliavau. 1969 metais tėvai nuvedė mane į artimiausią Junkilų pradinę mokyklą. Šeimoje laikėsi nuomonės, kad vaikai turi mokytis savo kaimo mokykloje, neieškoti laimės didesnėse, geresnėse. Mano pirmasis mokytojas buvo ir mano mamos pirmasis mokytojas, o vėliau ir sesers, ir brolio. Tai ne tik mokytojas, bet ir kaimo šviesuolis Pranas Vilijošius. Mokslas pradinėje sekėsi puikiai. Baigusi 4 klases išvažiavau mokytis į Užvenčio vidurinę mokyklą. Buvau aktyvi klasės renginių organizatorė. Lankiau krepšinio treniruotes, žaidžiau mokyklos merginų krepšinio rinktinėje. Iki šiol saugau I ir II laipsnio diplomus už rajono pirmenybėse iškovotas pirmą ir antrą vietas. 1980 metais baigiau vidurinę mokyklą ir įstojau į Šiaulių Pedagoginį institutą. Negaliu pasakyti, ar tai buvo mano svajonė, bet niekada negalvojau apie kitokį darbą ir kitą profesiją. Ir nors studijas teko ilgam nutraukti, 1996 metais baigiau institutą ir tapau kvalifikuota pradinių klasių mokytoja.

Savo darbo metus pradėjau skaičiuoti nuo 1981 metų. Pirmoji darbovietė – Kelmės rajono Albinavos pagrindinė mokykla. Teko dirbti pradinių klasių, istorijos mokytoja. Patys gražiausi prisiminimai išliko iš tos darbovietės. Be galo draugiškas pedagogų kolektyvas, pagalba, nuoširdus bendravimas, kuriam labai tiktų posakis „Vienas už visus, visi už vieną“. Ir pirmoji darbo patirtis. Su kai kuriais mokytojais bendravimas tęsiasi iki šių dienų ir visada susitikus yra apie ką kalbėtis ir ką prisiminti. Gaila buvo nutraukti darbą šioje mokykloje, bet atsitiko taip, kad teko įsidarbinti arčiau namų naujai pastatytame savaitiniame „Naujo kelio“ kolūkio vaikų darželyje. Nelabai patiko auklėtojos darbas, todėl padirbėjusi porą metų, kai tik pasitaikė proga, nuėjau dirbti į savo pradžios mokyklą. Taip taip, į tą pačią, kurioje kažkada mokiausi. Mėgstu nuoseklumą ir pastovumą. Dirbau savo mokykloje 24 metus, labai tikėjausi ir 25 rugsėjį praverti jos duris, bet nebeliko mokinių ir mokykla buvo uždaryta. Nuo 2012 metų dirbu Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijoje, toje pačioje, kurią kažkada baigiau.

Tėvai buvo aktyvūs saviveiklininkai. Jaunystėje šoko tautinius šokius, vėliau dainavo kaimo kultūros namų vyrų ir moterų ansambliuose. Tėvas ir duete dainuodavo, mokėjo groti armonika. Kai buvau šeštoje klasėje ir mus su sese pakvietė dainuoti į tada dar gyvavusius Pabutkalnio kultūros namus. Nuo to laiko daug metų nesiskyriau su kultūriniu gyvenimu. Dainavau moterų ansamblyje, keletą metų lankiau dramos kolektyvą. Teko ir ponią, ir klebono gaspadinę suvaidinti. Visada su pavydu akimis palydėdavau šokėjus, pasipuošusius tautiniais rūbais. Labai norėjosi ir man jais pasipuošti, ir šokti labai patiko. Buvo lemta ir šitai svajonei išsipildyti. Buvau pakviesta į Užvenčio kultūros centro šokių kolektyvą „Gludas“. 9 metus sukausi šokio sūkury. Pirmoji didelė išvyka buvo į Marijampolę, kur vyko pasiruošimas – repeticija Pasaulio lietuvių dainų šventei. Dalyvavau 2003 metais vykusioje Pasaulio lietuvių dainų šventėje ir 2007 metų dainų šventėje „Būties ratu”. Šokau daugelyje įvairių švenčių ir renginių įvairiuose Lietuvos miestuose.

Teko ir politikės duonos paragauti. 2011 – 2015 metų kadenciją buvau Kelmės rajono savivaldybės tarybos narė, Švietimo, kultūros ir viešosios tvarkos komiteto pirmininkė. Laikas parodė, kad pasirinkau ne tą partiją su kuria galima eiti į priekį. Jos jau nebėra. Negebėjimas tinkamai veikti, neturėjimas tvirtos nuomonės privedė prie subyrėjimo ir išnykimo. Liko įgyta patirtis, kuria gal būt dar kada nors pasinaudosiu.

Tuo metu užaugo trys sūnūs. Džiaugiuosi jų pasiekimais. Ypač džiugina jauniausio Irmanto pasiekimai moksle, aktyvumas kitose veiklose. 2012 metais Kelmės rajono Jaunimo apdovanojimuose jis buvo apdovanotas nominacija “Kelmės garbė“, 2015 metais tapo rajono geriausiu abiturientu. Labai džiaugiuosi anūkėlėmis Patricija ir Elvina.

Pagal horoskopą esu Žuvis. Būdingas žuvų bruožas tinka ir man  – aš visada pasirengusi padėti kitiems. Sunkiai suvokiu pasaulio grubumą, niekšingumą. Esu tikra žuvis, labai myliu jūrą, o būdama prie jos jaučiuosi puikiai.